kvenkti

kveñkti, -ia, -ė intr. 1. žr. kvenkšti 1: Nevaikščiok basoms, paskuo kveñksi par naktis Krtn. 2. prk. skęsti, gargaliuoti (?): Pamelavęs per tiltą penkių žingsnių nežengs, kaip matai vandenyje kvenks Blv.